Vos suspėji su jais kartu eit,
O akimirkos laikrodžio tiksi
Ir taip viskas čia vyksta per greit...
Na neaišku ar per greit ar per lėtai, nors kol mokslininkai bando įrodyti asmeninio laiko egzistavimą (anot jų laiko priklausančio visiems nėra...) aš skaičiuoju pirmąsias sausio dienas, vis maišausi: tai jau sausio 3??Dar 2???
Mat, kaip ir pas visus ir pas mane, atėjo laikas, kada supranti, jog nieko neturi nuveikusi. Tik kuri planus, kaip važiuosi žiemą slidinėti ant miško kalniuko (ne, ne į kalnus dar deja...:), o žiema be sniego pasitaiko... Paskui kuri, kaip vasara kepsi kepsnelius, kokius nors baisiai delikatesinius, o gal net ne juos, o jūros gėrybes, kurios traškės ir kvepės, o jų kvapas nuves tave į sapnus kaip tu guli prie jūros, atsikračiusi visų žiemos lašinukų ir kaitiniesi ...kaitieniesi.....
Taigi, jau nuspręsta, kadangi metų pradžia kaip ir visiems taip ir man dovanoja naują viltį, prisižadu nebesakyti: "gal kadanors...", "rytoj", "norėčiau, kaip man patiktų, BET....." Nebebus trikdžių ir asmeninių smegeninių virvių (čia apie savęs supančiojimą, ko gero, arba atidėliojimą....)
Todėl, nors ir esu jauna ir domiuosi maistu dar tik keletą metų, nusprendžiau ir aš prisijungti prie maisto gaminimo blogų sąrašėlio. Čia buvo mano praeitų metų noras kitiems metams, kad kažkaip įforminti save ir įprasminti savo mažos virtuvėlės gyvenimą. Šiaip ar taip, dažnai galvoju apie maistą, stebiuosi įvairiais požiūriais, valgau, skaitau, vėl galvoju, vėl valgau. Bet ilgą laiką nesuprantu/svarstau, kodėl antis dažnai su apelsinais?Kodėl taip dažnai jautienos troškinys vyne?Kodėl lašiša su smidrais?Kodėl pasta su sūriu ir mėsa/mėsos kukulaičiais?Kodėl morkos su žirneliais? (aut.past. Forrest Gump filmas, citata "Mes ir vėl vienas kitam tikome kaip morkos su žirneliais....")
Iš tikro, tai žinau atsakymą: todėl, kad skanu, ragana tu. Atsakytumėt. Bet kodėl nepabandžius visai visai ko nors naujo?Gal taip atsirado uogienė su mėsa.... Aš vis galvodavau ir galvodavau, žiūrėdavau įvairiausių restoranų patiekalų nuotraukas ir pastebėjau faktą, kad kuo geresnis restoranas, tuo didesnė laisvė fantazijai.....Tada supratau, kad mano visi bandymai (išmesti į šiukšlių dėžę ar su atradimo nuostaba suvalgyti...) ...verti išlįsti iš mano mažytės lauko virtuvėlės, kuri žaidžia restoraną, žaidžia, nes nori bėgti laisva, nesuvaržyta anties su apelsinais ir lašišos su smidrais, bėgti laukais, atverti langus naujiems potyriams, bėgti bėgti...gintis su blenderiu nuo rutinos, šokti valsą iš laimės su artišokais ("nes net artišokai turi širdį"....Amelie from Monmartre), juoktis iš pavertų ant smilgos žemuogių kol vakaras išbaidys viską, kas mus supančioja ir liksime dviese su meilės draugu valgyti savo fantazijos.
Nesu labai pažengusi, bet kaip ir visi gaminantys, tiesiog kaifuoju nuo idėjų gausos, kuri kartais užplūsta, kai tarkim, kišenė neleidžia kasdien valgyti karališkų krevečių (tada fantazija pasiekia maximumą...)...todėl šitame puslapyje bandysiu parodyti ką dar galima pasidaryti, kad dienos būtų šviesesnės ir ne tokios įsisukę į Kasdienybės draugės (piktos tetos) Rutinos paltą....
PROJEKTAS PRADĖTAS!!
